Ar kada esate susimąstę, kaip susiformuoja mūsų įpročiai? Kas mus skatina kartoti tą patį veiksmą? Ar kodėl taip nelengva nutraukti įpročius, kurie suvokiame, jog yra mums nenaudingi ar net žalingi?
Paskaitoje „Įpročiai ir sprendimai: kaip jie susiję su smegenų chemija ir hormonais?“ neuromokslininkė dr. Ramune Griksiene aiškiai ir įtraukiančiai papasakojo apie tai, kodėl kartais neužtenka valios keisti ar suformuoti naujus įpročius, ir kokie „žaidėjai“ šiame procese veikia.
Įprotis – tai automatinė įvykių grandinėlė susiformavusi kartojant seką: stimulas

veiksmas

rezultatas. Įpročio susiformavimo tikimybė priklauso nuo rezultato – kiek jis mums svarbus ir malonus. Svarbą atspindi motyvacija, kuri gali būti susijusi su biologiniais (maistas, vanduo, miegas ir t.t.) ir su socialiniais (užmegztas ryšys, pripažinimas, uždarbis ir kt.) poreikiais. O malonumas tiesiogiai siejasi su emocija – kuo malonesnio rezultato sulaukiame, tuo dažniau įvykių seką kartosime, kol ji virs įpročiu.
Antroje paskaitos dalyje kartu pasvarstėme, kokie kiti mūsų kūne veikiantys biologiniai veikėjai gali daryti įtaką įpročiams ir sprendimams. Bandėme užčiuopti ryšį tarp kūno procesų ir smegenų, atskirti sąmonę nuo pasąmonės ir, tokiu būdu suprasti kodėl kartais įpročiai ir sprendimai mums paklūsta lengviau, o kartais – sunkiau.